Kertiniai jogos akmenys

Meditacija – tai jogos praktikos šerdis. Tai pagrindinė jogos priemonė ir, kartu, galutinis jos tikslas. Meditacija – menas sutelkti ir nuraminti protą. Jogas sutelkdamas protą išsklaido neigiamų mintis bei jausmus ir tokiu būdu pereina į meditacinę būseną. galiausiai pasiekiamas samadhis (viršsąmonės būsena). Samadhi tai palaimingas susijungimas su aukščiausiuoju Aš, leidžiantis tiesiogiai intuityviai patirti amžinybę. Tai vidinis, dvasinis potyris, esantis virš ribotos kalbos ir minčių. Jutimai, protas ir intelektas nustoja veikti, ir mes patiriame aukščiausiąją esmę, kuri apima viską gyvenime, suteikdama mums ramybę, atjautą, džiaugsmą ir supratimą.

Šavasanos pratimo metu energija, arba dar kitaip prana yra beveik nenaudojama. Giliai atsipalaidavus eikvojama tik labai nedidelė pranos dalis svarbiausioms organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, tuo tarpu likusi dalis – kaupiama ir išsaugoma. Siekiant pilno atsipalaidavimo jogoje naudojami trys metodai – fizinis, protinis ir dvasinis atsipalaidavimas. 

Pranajama – tai pranos kontrolė, ypač tos pranos, kuri įgavo gyvybinės energijos formą. Jogai teigia, jog ši kontrolė, jeigu ji pakelta iki pakankamai aukštos pakopos, leidžia žmogui viešpatauti virš kitų pranos apraiškų gamtoje. Tai ir yra valdžios bei galingumo paslaptis. 

Asana – specialus jogos pratimas. Pratimas pradedamas kvėpavimo kontrole, vėliau atliekamas pats pratimas suderinus su kvėpavimu (pvz., lenkiantis iškvėpiama, keliantis įkvėpiama) ir relaksacija. Joga siūlo gryną vegetarišką dietą, paremtą senosiomis Ajurvedos žiniomis apie gyvenimo meną. Jogų mityba yra labai natūrali, lakto-vegetarinė, vartojanti neperdirbtus, natūralius maisto produktus, susidedanti iš gūdų ankštinių, vaisių, daržovių, riešutų, sėklų ir pieno produktai. Jogos mityba atsižvelgia ir į subtilų maisto poveikį protui ir pranai. Tačiau jogų atsisakymas valgyti mėsą labiausiai susijęs su pagrindinio ahimsa, tai yra nežudymo principo, laikymusi.