Kas yra joga?

Prieš įtraukiant jogą į savo gyvenimą, vertėtų išsiaiškinti, kas tai yra. Joga (skr. योग = yoga) yra indų filosofijos mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus kaip asanas, pranajama, meditaciją arba askezę. Joga praktikuojama jau apie 5000 metų. Jogos teorinis pagrindas – Samkhja, kai tuo tarpu joga – praktinis išsivadavimo metodas. Kitaip nei samkhja, joga išpažįsta asmenišką aukščiausiąjį Dievą. Joga grindžiama idėja, kad koncentracija, meditacija bei askeze žmogus gali nuraminti dvasią, pasiekti gilesnę įžvalgą ir išsivaduoti iš materialiosios prakriti. Pavadinimas kilęs iš (sanskrito kalbos, योग, yoga, nuo yuga (jungas), yuj reiškia: „surišti, įtempti“ ir gali būti suprantamas kaip „susijungimas, jungtis“.

Joga, kaip gyvenimo būdas, atsirado senovės Indijos Vedų laikotarpiu, maždaug prieš 4 tūkst. metų. Sanskrito kalba joga reiškia „pakinkyti“ arba „sujungti“. Joga padeda išaiškinti pasaulio ilgaamžiškumą, nes tai filosofija, parodanti, kaip išspręsti ginčą bei dvilypumą, susieti kūną su siela, individą su visuma. Ši sąjunga sukuria vidinę ramybę, kuri ne tik lemia gerą sveikatą ir puikią psichologinę savijautą, bet ir atskleidžia dvasinę tiesą. Hathajogos, fizinių pratimų ir kvėpavimo metodų, pavadinimas irgi kilęs iš priešybių susiliejimo: įprasta manyti, kad jis yra žodžių, reiškiančių „saulė“ ir „mėnulis“ (ha ir tha), dūrinys. Joga išaugo iš sakytinės tradicijos. Pratybų metodus gyvensenai pagal jogą perduodavo mokytojas mokiniui tūkstantmečiais, beveik iki mūsų eros pradžios. Manoma, kad indų išminčius Patandžalis sujungė šias žinias į rinkinį „Jogas sutras“, kuris plačiai pripažįstamas kaip pagrindinis klasikinės jogos šaltinis. Savo veikale Patandžalis išdėstė praktinį aštuonių pakopų kelią, turintį vesti mokinį į galutinį jogos tikslą, tikrą vidinės ramybės ir bendrumo su kitais jausmą. Aštuonios Patandžalio aprašytos šakos, arba pakopos, sudaro etiško elgesio normas, padedančias sukurti klestinčią visuomenę, ir asmenines pratybas, lemiančias teisingą gyvenimą.