Jogos kryptys

Joga yra skirstoma į keletą krypčių pagal atlikimo būdus: 

Karma joga – veikimo joga. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus. 

Bhakti joga – dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias. Maldomis, garbinimu ir ritualais jie paskiria save Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms tekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą. 

Džnana joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, gjana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį. 

Radža joga – fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai vadinamas „karališkaja joga“. Jis siūlo visapusišką minties bangų kontroliavimo metodą, pakeičiantį mūsų psichinę ir fizinę energiją į dvasinę. Į ją įeina ir hatha joga. 

Aštanga joga – jogos tėvo Patandžalio Maharišio apibendrinta Radža joga yra žinoma kaip Aštanga joga. 

Hatha joga – praktiniai pratimai kūnui. Ji susideda iš asanų (pratimų kūnui), pranajamos (kvėpavimo pratimų), atsipalaidavimo ir valymosi technikų. 

Sachadža joga – išskirtinai meditacinė joga. Siekianti galutinių visų jogų tikslu – Nušvitimo, Absoliuto, Nirvanos. 

Krija joga – būdas pasiekti kvėpavimo ir sielos jungtį kiekviename įkvėpime ir iškvėpime.